atšūkėti

2 atšūkė́ti 1. tr. atšaukti nueinantį: Duoda šimtą rublių atšūkė́ję, o dar neima Šts. 2. refl. Plng atsiliepti paprieštaraujant: Aš ir atsišūkė́jau: – Milžto (pieno) turi, pjauto (mėsos) turi – ko tau betrūksta? Šts. \ šūkėti; atšūkėti